- įsispelčiuoti
- ×įsispelčiúoti 1. stipriai įsispirti, įsiremti: Tai kad įsispelčiãvo į lovos galą, tik tik nesulaužė Stak. ║ įstrigti: Įsispelčiãvus klengė į tarpą, negali įeit Jrb. 2. įsitempti: Ta viela įsispelčiúo[ja] – negerai; ji turia būt pasikabinus, n'įsitempus Jrb. \ spelčiuotis; įsispelčiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.